1953 m. baigė Latvijos universiteto Filologijos fakulteto Latvių kalbos ir literatūros skyrių.[3]
Baigusi universitetą pradėjo dirbti Latvijos TSR mokslų akademijos Kalbos ir literatūros institute, pradžioje – mokslo darbuotoja (1953–1969), vėliau vadovavo Latvių kalbos skyriui (1969–1981).[3] 1965 m. apdovanota Latvijos TSR valstybine premija.[1] 1970 m. tapo habilituota mokslų daktare.[2] 1970 ir 1986 m. pelnė Latvijos TSR mokslų akademijos apdovanojimą.[1]
Pasak Latvijos portalo pietiek.com, iš 2018 m. gruodį paviešintos Latvijos TSR valstybės saugumo komiteto informatorių kartotekos matyti, kad 1976 m. A. Blinkeną užverbavo KGB, jos slapyvardis buvęs Ruobinia (Robiņa; latv.robiņš 'ištrupa, šukelė').[4]
Nuo 1976 iki 1998 m. vadovavo Latvijos mokslų akademijos Terminologijos komisijai.[3]
Nuo 1981 iki 1991 m. A. Blinkena dirbo instituto direktoriaus pavaduotoja mokslo reikalams.[3]
1982 m. tapo Latvijos žurnalistų sąjungos nare.[3] 1985 m. pradėjo eiti profesoriaus pareigas.[2]
Įsitraukė į Atgimimo judėjimą ir 1988 m. rugpjūčio 30 d. išspausdino didelį straipsnį „Dėl latvių kalbos statuso – esamo ir norimo“; straipsnis Latvijoje paskatino latvių kalbos paskelbimą valstybine.[5]
Pranešama, kad 1989 m. A. Blinkena buvo įtraukta į TSKP CK nurodymu sudarytą izoliuotinų (įkalintinų) Latvijos inteligentijos atstovų sąrašą.[6]
Nuo 1992 iki 1997 m. dirbo Latvijos universiteto Latvių kalbos instituto vadovaujamąja tyrėja ir Mokslinės tarybos pirmininke.[3] 1992–2001 m. „Atlas linguarum Europae“ Baltų kalbų skyriaus direktorė.[2] 2001 m. apdovanota Trijų Žvaigždžių 4 laipsnio ordinu. Buvo latvių studenčių bendrijos „Spīdola“ narė.
