Iš pradžių, pirmojoje ligos stadijoje, užsikrėtusysis karščiuoja, jam skauda galvą, kamuoja niežulys, gelia sąnarius.[1] Šie požymiai ima reikštis po įkandimo praėjus nuo vienos iki trijų savaičių.[3] Po kelių savaičių arba mėnesių prasideda antroji stadija, kuriai būdingas sumišimas, koordinacijos sutrikimai, sąstingis ir miego sutrikimai.[1][3] Liga diagnozuojama aptikus parazitą kraujo tepinėlyje arba limfazgių skystyje.[3] Norint nustatyti, ar liga pirmosios, ar antrosios stadijos, dažnai reikia atlikti stuburo kanalo punkciją.[3]
Viena iš sunkios ligos formos profilaktikos priemonių – atrankinis rizikos grupės populiacijos kraujo tyrimas, skirtas T. b. g. nustatyti.[1] Gydyti lengviau, kai liga nustatoma anksti ir kol dar nepasireiškė neurologinių simptomų.[1] Pirmosios stadijos liga gydoma vaistais pentamidinu arba suraminu.[1] T. b. g. sukelta antrosios stadijos liga gydoma eflornitinu arba nifurtimokso deriniu su eflornitinu.[3]Melarsoprolis veiksmingas abiejų porūšių pirmuonims, tačiau dėl sunkaus šalutinio poveikio paprastai skiriamas tik gydant T. b. r. sukeltą ligą.[1]
Liga reguliariai pasitaiko tam tikruose Užsachario Afrikos regionuose. Rizikos grupei priskirtina maždaug 70 milijonų gyventojų 36 šalyse.[4] Pvz., 2010 metais nuo jos mirė 9 000 žmonių, palyginti su 34 000 mirusiųjų 1990 metais.[5] Manoma, kad šiuo metu esama 30 000 užsikrėtusiųjų, o 7 000 užsikrėtė 2012 m.[1] Daugiau nei 80 % užsikrėtusiųjų gyvena Kongo Demokratinėje Respublikoje.[1] Naujausiais laikais buvo trys dideli ligos protrūkiai: vienas – nuo 1896 iki 1906 metų, daugiausia Ugandoje ir Kongo baseine, kiti du – 1920 m. ir 1970 m. įvairiuose Afrikos šalyse.[1] Ligos sukėlėją nešioti bei užsikrėsti gali ir kiti gyvūnai, pvz., karvės.[1]
↑ 3,03,13,23,33,4Kennedy, PG (2013 m. vasario mėn.). „Clinical features, diagnosis, and treatment of human African trypanosomiasis (sleeping sickness)“. Lancet neurology. 12 (2): 186–94. PMID23260189.
↑Simarro PP, Cecchi G, Franco JR, Paone M, Diarra A, Ruiz-Postigo JA, Fèvre EM, Mattioli RC, Jannin JG (2012). „Estimating and Mapping the Population at Risk of Sleeping Sickness“. PLoS Negl Trop Dis. 6 (10): e1859. doi:10.1371/journal.pntd.0001859.{{cite journal}}: CS1 priežiūra: multiple names: authors list (link) CS1 priežiūra: unflagged free DOI (link)
↑Lozano, R (2012-12-15). „Global and regional mortality from 235 causes of death for 20 age groups in 1990 and 2010: a systematic analysis for the Global Burden of Disease Study 2010“. Lancet. 380 (9859): 2095–128. doi:10.1016/S0140-6736(12)61728-0. PMID23245604.