Afganistano Islamo Emyratas (pušt.د افغانستان اسلامي امارت = Da Afġānistān Islāmī Amārāt), taip pat vadinamas Pirmuoju Afganistano Islamo Emyratu – islamo valstybė, įkurta 1996 m. rugsėjį, kai Talibanas pradėjo valdyti Afganistaną po Kabulo užėmimo. Savo piko metu Talibano vyriausybė kontroliavo maždaug 90 % šalies, o likusius regionus šiaurės rytuose valdė Šiaurės aljansas, kuris išlaikė platų tarptautinį pripažinimą kaip Afganistano islamo valstybės tęsinys.[1]
Talibanas ir jo valdžia iškilo postsovietinio Afganistano chaose. Susiformavo kaip islamiškojo fundamentalizmo politinis-religinis judėjimas, kurio aktyvistai buvo studentai iš Helmando ir Kandaharo provincijų, daugiausiai vietiniai puštūnai. Kodeksas, kurio Talibanas griežtai laikėsi ir valdydamas Afganistaną, rėmėsi puštūnvalio genties kodeksu su Deobandi islamo mokymu.[4]
Plėsdamiesi aplinkui Kandaharą 1996 m. Talibanas galop užėmė sostinę Kabulą. Iki 2000 m. režimas valdė ~90% šalies teritorijos. Talibano teisinė sistema buvo paremta griežta musulmoniškos šariato teisės interpretacija. Šalyje glaudėsi Al-Qaeda teroristinis tinklas su jo lyderiu Osama bin Laden, dėl to režimas netruko įgauti mudžahedinų rėmėjų reputacijos.
Per planuojamą 2021 metų JAV ir NATO karių išvedimą, Talibanas 2021 m. gegužę pradėjo didžiulį karinį puolimą ir per ateinančius tris su puse mėnesio greitai perėmė šalies kontrolę. Afganistano ginkluotosios pajėgos greitai subyrėjo dėl Talibano pažangos. Islamo Respublika visiškai žlugo 2021 m. rugpjūčio 15 d., kai Talibano pajėgos įžengė į sostinę Kabulą ir jį užėmė. Afganistano vyriausybės nariai pasidavė ir didžioji dalis Afganistano vadovybės pabėgo iš šalies. Daugelis buvo įkalinti po greito ir netikėto Afganistano vyriausybės žlugimo, sukėlusio didžiulę evakuacijos krizę, kai dešimtys tūkstančių Amerikos piliečių ir kitų sąjungininkų liko įstrigę Talibano kontroliuojamose linijose.[5][6][7][8][9]
Per penkis islamiškojo emyrato egzistavimo metus dauguma šalies gyventojų patyrė didelius žmogaus teisių suvaržymus. Radikaliai buvo apribotos moterų teisės – joms uždrausta dirbti, mergaitėms – lankyti mokyklą, įgyti išsilavinimą. Dėl žmogaus teisių aktyvistų vertinimu mizoginiškos politikos Talibano režimas vadintas Lytiesapartheidu.[11] Nepaklususieji būdavo griežtai baudžiami. Vagims būdavo nupjaunama plaštaka ar pėda, dažnai buvo taikomos mirties bausmės. Talibanas aktyviai kovojo ir prieš narkotikų transportavimą – 2001 m. ženkliai sumažinta opiumo produkcija.[12]
Talibanas 2001 m. įvedė mirties bausmę už perėjimą iš islamo į kitą tikėjimą, kuri tebegalioja ir dabartiniame Afganistane. Tais pačiais metais valdžia susprogdino įtrauktas į UNESCO paveldo sąrašą Bamijano Budas.
Dėl musulmonų šiitų mažumos persekiojimo Afganistanas buvo užsitraukęs Irano nemalonę – šis ėmė remti prieš talibus kovojanti Šiaurės aljansą. Dar labiau šalių santykiai pablogėjo talibams užgrobus Irano konsulatą Mazari Šarife ir išžudžius jame dirbusius diplomatus. 2001 m. į Talibano Afanistaną įsiveržus JTSaugumo tarybos ir JAV pajėgoms Iranas buvo planavęs pradėti karą prieš Afganistaną.
Užsienio politika
Talibano užsienio politika buvo itin izoliuota, nes tik Pakistanas, Saudo Arabija ir Jungtiniai Arabų Emyratai buvo pripažinę talibų vyriausybę.[13]JTO režimą pripažinti atsisakė. Nepaisant to, Turkmėnistano vadovai ne kartą turėjo oficialius susitikimus ir nutarimus su Talibano vyriausybės ministrais.
Viena iš priežasčių, kodėl atsisakyta pripažinti vyriausybę, buvo Talibano nepagarba tarptautinei teisei, kurią režimas parodė paimdami valdžią. Pavyzdžiui, vienas iš pirmųjų islamiškojo emyrato poelgių buvo buvusio Afganistano prezidento Mohamedo Nadžibulaho nužudymas. Dar prieš talibams užimant sostinę, buvo pasiųstos pajėgos žiauriai nužudyti buvusį šalies vadovą, jo kūną dviem dienos paliekant kaboti ant miesto žibinto priešais prezidento rūmus. Taip pat griežtos kritikos vyriausybė sulaukė po Irano diplomatų išžudymo 1998 m.
↑Demirjian, Karoun (2021 m. rugpjūčio 17 d). „Administration estimates that up to 15,000 Americans remain in Afghanistan, Senate aides say“. The Washington Post (anglų). Nuoroda tikrinta 2021 m. rugpjūčio 18 d. „According to the aides, the administration officials — from the State and Defense departments, as well as the National Security Council and the Joint Chiefs of Staff — also told the assembled Senate staffers that there is no plan to evacuate Americans who are outside Kabul, as they do not have a way of getting through the Taliban checkpoints outside the Afghan capital.“{{cite web}}: CS1 priežiūra: url-status (link)
.svg)
