Abilūpiniai priebalsiai – priebalsiai, tariami dalyvaujant abiem lūpoms. Be kitų, jiems priklauso sprogstamieji priebalsiai [p], [b], sutinkami daugumoje pasaulio kalbų, taip pat ir lietuvių. Iš viso maždaug tik 0,7 % pasaulio kalbų nevartoja abilūpinių priebalsių, tarp jų tlinkitų, oneidų ir vičitų kalbos,[1] nors visos jos turi lūpų gomurinį aproksimantą [w].
Iš retų abilūpinių priebalsių minėtinas abilūpinis skardusis virpamasis [ʙ], vartojamas, sakykime, austronezinėje niasų kalboje, o lietuvių kalboje jis sutinkamas vieninteliame žodyje – komandoje arkliams „tpru (tpruc, tpruč)“ (čia raidžių junginys tpr žymi vieną garsą, tariamą virpinant suglaustas lūpas).[2]
TFA sąrašas
TFA išskiriami šie abilūpiniai priebalsiai, nurodant po kalbą, kurioje jie vartojami:
↑Maddieson, Ian (2008), "Absence of Common Consonants", in Haspelmath, Martin; Dryer, Matthew S. & Gil, David et al., The World Atlas of Language Structures Online, Munich: Max Planck Digital Library