Abilūpiniai priebalsiai

Abilūpiniai priebalsiai – priebalsiai, tariami dalyvaujant abiem lūpoms. Be kitų, jiems priklauso sprogstamieji priebalsiai [p], [b], sutinkami daugumoje pasaulio kalbų, taip pat ir lietuvių. Iš viso maždaug tik 0,7 % pasaulio kalbų nevartoja abilūpinių priebalsių, tarp jų tlinkitų, oneidų ir vičitų kalbos,[1] nors visos jos turi lūpų gomurinį aproksimantą [w].

Abilūpiniai pučiamieji priebalsiai [ɸ], [β] vartojami daug rečiau, juos turi, pavyzdžiui, japonų ir ispanų kalbos.

Iš retų abilūpinių priebalsių minėtinas abilūpinis skardusis virpamasis [ʙ], vartojamas, sakykime, austronezinėje niasų kalboje, o lietuvių kalboje jis sutinkamas vieninteliame žodyje – komandoje arkliams „tpru (tpruc, tpruč)“ (čia raidžių junginys tpr žymi vieną garsą, tariamą virpinant suglaustas lūpas).[2]

TFA sąrašas

TFA išskiriami šie abilūpiniai priebalsiai, nurodant po kalbą, kurioje jie vartojami:

TFA Aprašas Pavyzdys
Kalba Rašyba TFA Reikšmė
m̥ duslusis abilūpinis nosinis hmongų Hmoob [m̥ɔ̃́] hmongas
m skardusis abilūpinis nosinis anglų man [mæn] vyras, žmogus
p duslusis abilūpinis sprogstamasis anglų spin [spɪn] suktis
b skardusis abilūpinis sprogstamasis anglų bed [bɛd] lova
p͡ɸ duslioji abilūpinė afrikata kaigangų fy [ˈp͡ɸɤ] sėkla
b͡β skardžioji abilūpinė afrikata šipibų boko [ˈb͡βo̽ko̽] plonoji žarna
ɸ duslusis abilūpinis pučiamasis japonų 富士山 (fujisan) [ɸuʑisaɴ] Fudzijama
β skardusis abilūpinis pučiamasis evių ɛʋɛ [ɛ̀βɛ̀] evis
β̞ abilūpinis aproksimantas ispanų lobo [loβ̞o] vilkas
ⱱ̟ skardusis abilūpinis vienadūžis monų vwa [ⱱ̟a] siųsti
ʙ̥ duslusis abilūpinis virpamasis ararų [ʙ̥uta] išmesti
ʙ skardusis abilūpinis virpamasis niasų simbi [siʙi] apatinis žandikaulis
pʼ abilūpinis ejektyvinis priebalsis adygų пӀэ [pʼa] mėsa
ɸʼ abilūpinis ejektyvinis pučiamasis jučių[3] ḟasę [ɸ’asẽ] labas vakaras!
ɓ̥ duslusis abilūpinis implozinis sererų
ɓ skardusis abilūpinis implozinis Jamaikos kreolų beat [ɓiːt] mušti
k͡ʘ q͡ʘ
ɡ͡ʘ ɢ͡ʘ
ŋ͡ʘ ɴ͡ʘ 		abilūpiniai spragsimieji (daug skirtingų priebalsių) nlingų ʘoe [k͡ʘoe] mėsa

Išnašos

  1. ↑ Maddieson, Ian (2008), "Absence of Common Consonants", in Haspelmath, Martin; Dryer, Matthew S. & Gil, David et al., The World Atlas of Language Structures Online, Munich: Max Planck Digital Library 
  2. ↑ Под ред. С. М. Колесниковой, red. (2020). Современный русский язык : Учебник и практикум для вузов. В 3 т. (rusų). Том 1. Фонетика. Орфография. Лексикология. Словообразование (2-е изд., пер. и доп leid.). М.: Юрайт. p. 45. Suarchyvuotas originalas 2022-07-24.
  3. ↑ Crawford, James M. (1973). „Yuchi Phonology“. International Journal of American Linguistics. 39 (3): 173–179. doi:10.1086/465261. S2CID 224808560.