AB Ekranas – nuo 1962 iki 2006 m. Panevėžyje veikusi pramonės įmonė (gamykla), buvusi vienintelė Baltijos šalyse ir viena didžiausių Europoje spalvinių kineskopų gamintojų, viena didžiausių Lietuvos įmonių (pagal apyvartos ir kapitalo rodiklius). Gamino keturių dydžių spalvinio vaizdo kineskopus – 14", 15" TF, 20", 21" FST, 21" TF. 2003 m. duomenimis, bendrovė užėmė 25 % Europos kineskopų rinkos, apie 90 % produkcijos eksportuota į Vakarų Europos šalis.[4] Savo veiklos metu buvo didžiausia Panevėžio įmonė.[5] Iki bankroto „Ekrano“ akcijos buvo kotiruojamos Vilniaus vertybinių popierių biržoje.
Adresas: Elektronikos 1, 5319-LT Panevėžys. Prie gamyklos veikė FK Ekranas futbolo klubas, įrengtas Ekrano stadionas.
Padaliniai
50 ha bendrovės teritorijoje veikė du dideli gamybos kompleksai – stiklo detalių gamybos ir kineskopų surinkimo cechai bei pastaruosius aptarnaujančios tarnybos.
Stiklo gamybos cechas
Stiklo gamybos cechuose buvo gaminamos pagrindinės kineskopo sudedamosios dalys – kūgiai ir ekranai. Padalinyje dirbo 780 darbuotojų (2006 m.).
Kineskopų surinkimo cechas
Surinkimo ceche buvo gaminamos elektroninės optinės sistemos, metalinės detalės kineskopams bei surenkamas galutinis produktas – spalvoto vaizdo kineskopas. Padalinyje dirbo 2300 darbuotojų (2006 m.).
Istorija
1962 m. buvo įkurta įmonė. 1966 m. Šiauliuose pagamintas bandomasis „Tauro“ televizorius su „Ekrano“ gamybos kineskopu. 1978 m. ji pradėjo gaminti spalvoto vaizdo kineskopai. 1979 m. baigta statyti Ekrano gamyklos tvenkinio užtvanka su tiltu.
1993 m. techninio bendradarbiavimo partneriu tapo amerikiečių kompanija TECHNEGLAS. 2000 metais atitinkama sutartis buvo atnaujinta dar šešeriems metams. 1994 m. įmonė buvo privatizuota ir tapo akcine, o 1995 m. – užsienio kapitalo bendrove. 1999 m. bendrovė gavo tarptautinį kokybės standarto ISO 9001 sertifikatą.
2000 m. buvo pagamintas 50-milijoninis kineskopas (skaičiuojant nuo įmonės įkūrimo), pasirašyta techninė ir licencinė sutartis su japonų kompanija „Toshiba“ dėl 21“ įstrižainės visiškai plokščio kineskopo gamybos. 2001 m. sukurta naujos kartos visiškai automatinė kineskopų ekranavimo linija, per 3 mėnesius pastatyta moderni ekranų stiklo lydymo krosnis, sumontuoti ekranų gamybos įrengimai. 2002 m. pradėtas gaminti 21" įstrižainės visiškai plokščio ekrano kineskopas; kokybės sistema sertifikuota pagal naujo standarto ISO 9001:2000 reikalavimus. 2002 metais planavo uždirbti 35 mln. litų ikimokestinio pelno ir pasiekti 500 mln. litų apyvartą. 2003 m. buvo įdiegta ir serifikuota aplinkos apsaugos vadybos sistema, atitinkanti ISO 14001 standarto reikalavimus, pradėtas gaminti 15" įstrižainės visiškai plokščio ekrano kineskopas. 2003 metų spalio mėn. kineskopų bandymo centras sertifikuotas UL JAV laboratorijos. 2003 metais "Ekranas" pardavė 4,3 mln. vienetų kineskopų arba 34 % daugiau nei 2002 metais.
2004 m. paleista nauja ketvirtoji kineskopų surinkimo linija (gamino 1,6 mln. vienetų mažos ir vidutinės įstrižainės kineskopų per metus; leido padidinti bendrovės metinius pajėgumus iki 7 mln. kineskopų). Gamybos procesams atnaujinti ir tobulinti buvo investuota 115 mln. Lt. Bendrovės specialistų sukurta spalvinių kineskopų ekranų dengimo liuminoforiniais švytalais visiškai automatizuota linija Ūkio ministerijos ir Pramonininkų konfederacijos organizuotame konkurse buvo apdovanota aukso medaliu ir pripažinta "Lietuvos metų gaminiu 2004".[6]
Bendrovės specialistai dirbo drauge su pasaulinių elektronikos pramonės įmonių specialistais iš JAV, Prancūzijos, Vokietijos, Švedijos, Japonijos ir kitų šalių. Investicijų į stiklo gamybą dėka stiklo detalės pradėtos gaminti iš naujos cheminės sudėties stiklo masės. Kineskopų gamybos našumui didinti ir priimtinai kokybei užtikrinti gamybos procesai tapo automatizuojami, buvo diegiamos kineskopų justavimo linijos, kompiuterizuotos valdymo sistemos daugelyje gamybos procesų, sukurtos gamybos proceso identifikavimo ir žmogiškųjų išteklių valdymo sistemos. Bendrovė planavo investuoti į naujo produkto „Slim Type CPT“ (sutrumpinto) kineskopo technologiją ir pradėti masinę jo gamybą 2006 metais. Taip pat ketino paruošti galimybių studiją dėl LCD surinkimo bendrovėje.
Bendrovė buvo pirmoji Lietuvoje, įdiegusi finansų valdymo ir apskaitos sistemą SAP R/3 (nuo 2004 m. pradžios ją pakeitė SAP R/3 Enterprise).
Bendrovėje veikė administracinė-informacinė sistema LOTUS NOTES bei pradėtas diegti verslo analitikos paketas BUSINESS OBJECTS.
Bankrotas
Dėl gresiančio bankroto "Ekranas" kreipėsi pagalbos į lietuvius europarlamentarus, Europos Komisiją ir Lietuvos Vyriausybę, tačiau pagalbos nesulaukė. "Ekranas" neišlaikė konkurencijos Europos rinkoje su kineskopais, gaminamais Turkijoje iš detalių, atvežtų iš Pietryčių Azijos. Europos Komisijos nuomone, "Ekranas" bankrutavo ne dėl dempingo iš Pietryčių Azijos, o dėlto, kad jo kineskopų rinkos dalis atiteko skystųjų kristalų ekranams.[7] Dėl technologinių pokyčių rinkoje „Ekranas“ susidūrė su finansiniais sunkumais. Gamykla turėjo modernizuoti gamybines linijas. Įmonė negalėjo laiku atsiskaityti su kreditoriais. Energijos tiekėjai nutraukė sutartis. Bendrovė buvo priversta išjungti stiklo lydimo krosnis kineskopų gamybai. 2006 m. AB „Ekranui“ iškelta bankroto byla.[8] BAB “Ekranas” bankroto administratorius buvo UAB “Baklis”, įgaliotas asmuo Gintaras Gelčys (prieš tai - Laisvutis Virgilijus Survila).
2006 m. skolos siekė 299 mln. Lt. Bendrovės pardavimo aukcionai (2007 m.) neįvyko, kadangi neatsirado dalyvių.[9] Už 300 mln. Lt (pradinę ar didesnę) kainą buvo tikimasi parduoti visą bendrovės turtą (jo balansinė vertė siekė 420,2 mln. Lt).[10] Ant kritinės ribos atsidūrusio „Ekrano“ generalinis direktorius Eimutis Žvybas įsigijo apie 480 tūkst. litų kainavusį naują „Porsche Cayenne”.[11][12]
Išpardavus turtą, keičiantis gyventojų pajamų mokesčio tarifui, „Ekranui" pavyko susigrąžinti apie 70 mln. Lt. Jas skyrė įmonės kreditorių (bankų ir darbuotojų) finansiniams reikalavimams tenkinti ir bylos administravimo išlaidoms padengti. Antros ir trečios eilės kreditoriams (tarp jų ir bankams) lėšų grąžinti skoloms nebeužteko. Bankams skolos buvo grąžinamos dalinai, įkeičiant bendrovės turtą. Baigus bankroto bylą, ši suma buvo nurašyta. Kreditoriams liko negrąžinta ir buvo nurašyta apie 250 mln. Lt. Įmonės kreditorių reikalavimai siekė apie 295 mln. Lt. Daugiausia bendrovė buvo skolinga SEB Vilniaus bankui (73 mln. Lt). Kitiems bankams - „Swedbank", „Snoras", „DnB Nord" ir „Nordea Bank Finland" Lietuvos filialui - bendrovės turtas buvo įkeistas už 86 mln. Lt paskolas.[13]
2013 metų rugsėjo 18 dieną „Ekranas“ buvo likviduotas ir išregistruotas iš Registrų centro.
Darbuotojai
Ekrane dirbo per 4000 darbuotojų. Bendrovėje veikė 3 profesinės sąjungos. Kolektyvinė sutartis bei darbuotojų saugos ir sveikatos gerinimo planas būdavo kasmet peržiūrimi ir patvirtinami kolektyvo konferencijoje. Problemos buvo sprendžiamos įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos komitete, sudarytame dvišaliu principu, t. y. vienodu skaičiumi administracijos ir visų bendrovėje susikūrusių profsąjungų atstovų. Darbuotojų apsaugai ekstremalių situacijų atvejais bendrovėje buvo įrengta autonominį energijos šaltinį turinti civilinės saugos slėptuvė, galėjusi sutalpinti 2,5 tūkst. darbuotojų. Nuolatinį darbo aplinkos cheminių bei fizikinių veiksnių monitoringą bendrovėje vykdė atestuota darbo higienos laboratorija.
Bankrutuojanti bendrovė savo darbuotojams buvo skolinga apie 20 mln. Lt. Grąžinti skolas pradėjo 2006 m., gavusi lėšų iš Garantinio fondo. Darbuotojams, arba pirmos eilės kreditoriams, „Ekranas“ grąžino apie 90 % skolų. Jiems liko negrąžinta apie 3 mln. Lt.