A. Vaganovos rusiško baleto akademija – Marijos teatro baleto mokykla Sankt Peterburge; viena seniausių baleto mokyklų pasaulyje.[2]
Istorija
Mokyklą 1738 m. įkurė Rusijos imperatorė Ana Ivanovna kaip Imperatoriškąją teatro mokyklą. Pirmuoju jos pedagogu tapo prancūzų baletmeisteris Žanas Batistas Lande. Pirmieji mokiniai – dvylika jaunuolių ir dvylika merginų – dvarų tarnautojų vaikai – buvo mokomi Ermitaže. Imperatorė norėjo sukurti pirmąją Rusijos profesionalią šokių trupę. Beveik visi mokyklos pedagogai buvo pakviesti iš Vakarų Europos. Žymiausi jų buvo Enrico Cecchetti, Pierina Legnani ir Marius Petipa.
Tų laikų baletas skyrėsi nuo dabartinio. Visas savo pastangas Lande nukreipė į pramoginių šokių, kurie tuo metu sudarė mokymo pagrindą, meistriškumą. Taip ir atsirado išskirtinis rusiško baleto braižas.[2] Peterburgo akademijoje dirbo pirmasis rusų baletmeisteris Ivanas Valberchas (Lesogorovas), kuris paruošė trupę garsaus prancūzo Didlo vizitui. Pats Šarlis Lui Didlo, klasikinio šokio šiuolaikinės metodikos pradininkas, dėstė šioje mokykloje apie 20 metų. Per šį laikotarpį rusiškas baletas tapo europietiško baleto dalimi – jau formavosi nauja klasikinio teatrališko šokio ant puantų sistema. Neilgai trukus, XIII ir XIX a. sandūroje rusiškas baletas tapo lygiavertis užsienietiškam, o klasikinis šokis, akademijai įdiegtas Didlo, tapo akademijos ugdymo programos pagrindu. Taip pat imperatoriškų teatrų direkcijos kvietimu į Sankt Peterburgą atvyko kitas pasaulyje žinomas prancūzas Žiulis Pero – svarbiausias romantizmo epochos baletmeisteris. Vėliau dėstyti šioje įstaigoje ėmė daugelio klasikinių baletų choreografiją pastatęs Marius Petipa, su juo susijęs laikotarpis buvo pavadintas „Petipa epocha“. Su juo kartu atvyko italas Enriko Čeketi, kurio pastangomis išpopuliarėjo vyriškas šokis.[2]
Po 1917 m. revoliucijos baleto mokykla buvo uždaryta ir vėl atidaryta kaip Valstybinis Leningrado choreografijos institutas. Viena žymiausių šios mokyklos pedagogųū buvo balerina Agripina Vaganova. Nuo 1920 m. ji buvo mokytoja, o nuo 1934 m. Leningrado choreografijos instituto vadovė. Ji yra vadinamojo Vaganovos metodo kūrėja.
1956 m., praėjus šešeriems metams po A. Vaganovos mirties mokykla jos garbei pervadinta į A. Vaganovos baleto akademiją.
Akademijos struktūra
Akademijos sandara
Atlikimo meno fakultetas (sudaro 3 katedros):
Klasikinio ir duetinio-klasikinio šokio katedra,
Charakterinio, istorinio, šiuolaikinio šokio ir aktorystės meno katedra,
Bendrojo lavinimo disciplinų katedra,
Pedagoginis fakultetas.
Administracijos sandara
Rektorius,
Pirmasis prorektorius, meno vadovas,
Ugdymo-metodinės veiklos prorektorius,
Mokslinės veiklos prorektorius,
Ugdymo, auklėjamosios ir socialinės veiklos prorektorius,
Ugdymas įstaigoje prasideda nuo 5 klasės, pabaigus 4 pradines klases. Priėmimas į akademiją vykdomas trimis etapais.
I etapas
Atskirai tikrinami stojančiųjų berniukų ir mergaičių duomenys: plastika, lankstumas, šuolis, muzikalumas, laikysena, artistiškumas ir pan. Jam praėjus yra skelbiami kandidatų, praėjusių į II etapą sąrašai.
II etapas
Stojantieji turi praeiti medicinos komisiją, kuri atrenka vaikus į III etapą.
III etapas
Dar kartą patikrinami kandidatų fiziniai ir meniniai duomenys ir skelbiamas galutinis įstojusių mokinių sąrašas.[4][5]
Ugdymas
Akademijos mokinių ugdymas susideda iš bendrojo lavinimo ir profesinės dalių.
Švietimas ir pedagogikos mokslai (profilis „Mokymo ir auklėjimo teorija ir metodika“),
Menotyra (profilis „Meno teorija ir istorija“).[9]
Tarptautinis ugdymas
A. Vaganovos rusiško baleto akademija vykdo tarptautinės stažuotės programą užsienio studentams. Taip akademija organizuoja kvalifikacijos kėlimo kursus užsienio pedagogams, vasaros mokymus užsienyje, kuriuos veda akademijos pedagogai.[10][11]
Žinomi alumnai
Alumnas
Trumpa biografija
Anna Pavlova
Marijos teatro primabalerina. 1906–1913 m. Pirmojo pasaulinio karo pradžioje balerina persikelė į Didžiąją Britaniją bei su savo trupe gastroliavo visame pasaulyje, pasirodė daugiau nei 40 pasaulio šalių, kai kurioms iš jų pirmą kartą pristatydama baleto meną. Ikoniška baleto istorijai Pavlovos atliekama miniatiūra – monologas „Mirštanti gulbė“, kuri tapo rusiško baleto mokyklos etalonu.[12]
Matilda Kšesinskaja
Lenkų kilmės Rusijos baleto artistė ir pedagogė, Marijos teatro primabalerina. Garsėjo savo santykiais su Rusijos imperatoriškosios giminės nariais, 1921 metais ištekėjusi už kunigaikščio Andrėjaus Vladimiročiaus gavo gunikaikštienės titulą.[13]
Vaclavas Nižinskis
Lenkų kilmės rusų šokėjas ir choreografas, šokio novatorius, vienas iš pagrindinių Diagilevo Rusiško baleto artistų, Marijos teatro primarijus, tokių balerinų, kaip Matilda Kšesinskaja ir Anna Pavlova, partneris. Paliepus imperatoriškajai šeimai, iš Marijos teatro išmestas už tai, kad pasirodė balete „Žizel“ su kostiumu, kuris buvo palaikytas nepadoriu.[14]
Marina Semionova
Sovietų Rusijos baleto artistė bei pedagogė, reikšmingų rusijos premijų laureatė. Išugdė daugybę žinomų baleto artistų, tarp jų ir Mają Pliseckają bei Nikolajų Ciskaridzę.[15]
Galina Ulanova
Sovietų Rusijos balerina ir pedagogė, S. M. Kirovo Leningrado operos ir baleto teatro bei Maskvos Didžiojo teatro primabalerina. Labiausiai tituluota balerina sovietinio baleto istorijoje. Ulanovą mėgo daugelis įtakingų meno pasaulio atstovų, o žinomas kompozitorius Sergejus Prokofjevas apie baleriną atsiliepė taip: „Ulanovos įvaizdis – švelnus, trapus ir išmintingas – padovanotas man ankstyvoje jaunystėje bei saugomas širdyje ir atmintyje amžinai.“[16]
Rusijos baleto artistė, Marijos teatro primabalerina, daugelio premijų laureatė už savo meno nuopelnus. 2013 metų spalį Rusijos kultūros ministerija rekomendavo Lopatkiną akademijos meno vadovės pareigoms, tačiau sutartis pasirašyta nebuvo.[20]
![[1] Inez Milholland at the March 3, 1913, Suffrage Parade](Vaizdas:RossiStreet.jpg)
