Ažusienis (Ignalina)

Ažusienis
[[Vaizdas:|{{#if:|270px]]
Ažusienis
Ažusienis
55°23′53″š. pl. 26°26′46″r. ilg. / 55.398°š. pl. 26.446°r. ilg. / 55.398; 26.446 (Ažusienis)
Apskritis Utenos apskrities vėliava Utenos apskritis
Savivaldybė Ignalinos rajono savivaldybės vėliava Ignalinos rajono savivaldybė
Seniūnija Naujojo Daugėliškio seniūnija
Gyventojų (2011) 1
Vietovardžio kirčiavimas
(1 kirčiuotė) [1]
Vardininkas: Ažùsienis
Kilmininkas: Ažùsienio

Ažusienis – kaimas Ignalinos rajono savivaldybėje, 11 km nuo Griškiškės.

Istorija

XX a. pr. įėjo į Novoaleksandrovsko apskritį. Tarpukariu kaimas priklausė Lenkijai (Breslaujos apskritis, Vidžių valsčius).[2]

Gyventojai

Demografinė raida tarp 1921 m. ir 2011 m.
1921 m.[3] 1931 m.[4] 1959 m.sur.[5] 1970 m.sur.[5] 1979 m.sur.[6] 1989 m.sur.[7] 2001 m.sur.[8] 2011 m.sur.[9]
47 47 26 26 15 6 10 1

Šaltiniai

  1. ↑ Registrų centras, tikrinta 2016-08-13.
  2. ↑ Wykaz miejscowości Rzeczypospolitej Polskiej, t. 1, Warszawa 1938, s. 14.
  3. ↑ Skorowidz miejscowości Rzeczypospolitej Polskiej: opracowany na podstawie wyników pierwszego powszechnego spisu ludności z dn. 30 września 1921 r. i innych źródeł urzędowych, tomy I–VII. – Warszawa, 1923.
  4. ↑ ''Wykaz miejscowości Rzeczypospolitej Polskiej, t. 1, Warszawa 1938, s. 14.
  5. ↑ 5,0 5,1 Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.
  6. ↑ Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.
  7. ↑ Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.
  8. ↑ Utenos apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2003.
  9. ↑ Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013. Suarchyvuota 2022-04-08.