2022 m. karščio bangos Europoje – 2022 m. vasarą stebėta orų anomalija, kuriai buvo būdinga didesnė už normą oro temperatūra (kaitra) ir mažesnis už normą kritulių kiekis (sausra). 2022 m. birželio–liepos mėnesiais karščio bangos pasiekė centrinę, vakarinę ir pietinęEuropos dalį ir tęsėsi iki rugsėjo. Šios karščio bangos sukėlė miškų gaisrus, privertė gyventojus evakuotis iš gyvenamųjų vietų, taip pat pareikalavo žmonių gyvybių. Birželį neįprasta kaitra su 40–43 °C laipsnių temperatūra buvo juntama Prancūzijoje, kur buvo pasiekti šalies karščio rekordai.[2] Antroji karščio banga Europą pasiekė liepos viduryje ir jos metu Didžiojoje Britanijoje temperatūra viršijo 40 °C laipsnių karštį pirmą kartą istorijoje.[3] Klimatologai šių karščio bangų priežastimi įvardijo klimato kaitą.[4]
Karščiausia šiuo laikotarpiu užfiksuota temperatūra (47,0 °C) buvo šiaurės Portugalijojeliepos 14 d.[5]
Nors daugumo šalių karščio bangos nuslopo rugpjūčio mėnesį, Prancūzijoje ši anomalija tęsėsi iki rugsėjo 12 d., kai temperatūra pasiekė 40,1 °C.[6]
Pasekmės
Mokslininkų teigimu, tokios karščio bangos kilo dėl klimato kaitos, taip pat manoma, kad dėl to pasikeitę atmosferos srautai gali lemti dažnėjančias karščio bangas Europoje ateityje.[7][8]
Karščio bangos taip pat lemia didelę pažemio ozono koncentraciją ir padidėjusį gamtinių gaisrų pavojų.[9]
2022 m. rugpjūčio 14 d. Europos miškų gaisrų informacinės sistemos duomenys parodė, kad per didelius gaisrus Europoje šiais metais jau išdegė 660 000 hektarų miškų – rekordiškai didelis plotas nuo stebėjimų pradžios 2006 m.[10]
Vokietija
Vokietijoje nuo 2022 m. birželio 14 iki 20 d. užfiksuotos 1 636 žmonių mirtys dėl karščio.[11][12]
2022 m. rugpjūčio 13 d. Reino upės vanduo nuseko žemiau ribos, svarbios vertinant upės tinkamumą laivybai, tad iš dalies laivyba buvo sustabdyta.[13]
Airija
2022 m. liepos 18 d. Dubline užfiksuota 33 °C temperatūra ir daug kur buvo užfiksuoti rekordiniai šalies karščiai.[14][15]
Italija
Italijoje birželio mėnesį miškų gaisrai vyko tris kartus dažniau nei įprastas šio mėnesio vidurkis.[16]Liepos 4 d. DolomitųMarmolados kalnuose nuslinko ledynas ir pražudė 11 žmonių. Manoma, kad šis įvykis susijęs su karščio banga šalyje.[17]
Liepos 19 d. dėl gaisrų Krase buvo dingusi elektra visame Triesto mieste.[18]
Norvegija
Šiaurės NorvegijojeTrumsės mieste birželį buvo užfiksuota rekordinė 29,7 °C temperatūra.[19]
Liepos 18 d. duomenimis Portugalijoje dėl karščio sukeltų pasekmių mirė 1 063 žmonės.[23] Gaisrai sunaikino tūkstančius hektarų miško. Liepos 31 d. keturi šimtai ugniagesių gelbėtojų kovojo su miškų gaisrais netoli Lisabonos. Dūmai buvo matomi ir miesto centre.[24]
Ispanija
Ispanijoje karščio banga išsiplėtė visoje šalyje. Tarp birželio 11 ir 20 d. šalyje nuo karščio mirė 829 žmonės.[25] Liepą Estremadūros regione miškų gaisrai išplito didesniame nei 4 000 hektarų plote.[26]
2022 m. rugpjūčio 11 d. Ispanijoje sėl sausros pradėjo galioti energijos taupymo režimas. Pagal jį kondicionieriai biuruose, parduotuvėse ir maitinimo įstaigose vasarą nebegali veikti žemesne nei 27 laipsnių temperatūra. Taip pat po dešimtos valandos vakaro būtina apriboti apšvietimą.[27]
Jungtinė Karalystė
Liepos 8 d. dalyje Jungtinės Karalystės ir Velso buvo paskelbti sveikatos perspėjimai dėl karščio bangų.[28] Po savaitės karščio pavojaus lygis pakeltas iki 4.[29] Pirmą kartą istorijoje šalyje buvo paskelbtas raudonasis pavojus dėl karščio, kai buvo prognozuojama 40 °C ir didesnė temperatūra.[30]Liepos 19 d. užfiksuota 40,3 °C temperatūra tapo aukščiausia šalies istorijoje.[31]
Nuo karščio bangų pradžios Anglijoje buvo užfiksuotos mažiausiai 10 su vandens trūkumu susijusios mirtys.[32]
Andora
Andorojebirželio 15 d. buvo paskelbtas „ženklaus ekstremalaus oro pavojus“, spėjant, kad šis lygis išliks iki liepos 27 d., o liepos 24 ir 25 dienos bus pačios karščiausios šalyje, o pavojaus lygis galėjo būti pakeltas iki ekstremalaus.[33]Sostinėje šiuo metu temperatūra pasiekė 34 °C – žymiai daugiau, nei įprastas mėnesio vidurkis.[34]
Birželio viduryje daugumoje Prancūzijos regionų buvo paskelbtas raudonasis oro pavojaus signalas.[35]
Žirondoje išdegė apie 17 000 hektarų ploto miškų ir tai privertė evakuotis apie 24 000 gyventojų.[36]
Liepos 20 d. nuo karščio mirė vaikas, paliktas automobilyje.[37] Dar du žmonės mirė darbo vietose dėl karščio sukeltų pasekmių.[38]
Liepos pabaigoje dėl sausros ir mažo kritulių kiekio 90 iš 96 žemyninės Prancūzijos regionų pradėtas vandens naudojimo ribojimas. Kai kuriuose regionuose tarp ribojimų buvo ir draudimas drėkinti žemės ūkio paskirties žemę.[39]
Slovėnija
Birželio pabaigoje Slovėnijos meteorologinės stotys fiksavo rekordinius tokiam laikotarpiui karščius. Liepos viduryje šalies centrinėje dalyje buvo paskelbtas sausros pavojus.[40]
Liepos 20 d. duomenimis šalyje išdegė 1 900 hektarų ploto miškų – didžiausias plotas šalies istorijoje.[41] Liepos 25 d. miškų gaisrai, palietę 3 500 hektarų plotą, buvo suvaldyti.[42]
Vengrija
Liepos 22 d. šalies sostinėje Budapešte buvo užfiksuota 38,5 °C temperatūra ir tai buvo tos dienos visų laikų rekordinė temperatūra.[43] Jau kitą dieną Kiškunfėledhazos ir Hodmezėvašarhėjaus miestuose temperatūra pasiekė 41,5 °C, beveik rekordinę temperatūrą šalies istorijoje (kuri yra 41,9 °C).[44]
Rugpjūčio 9 d. šalies tarnybos paskelbė, kad per pirmuosius 7 šių metų mėnesius kritulių kiekis buvo 45 proc. žemesnis nei įprasta ir tai tapo sausiausiu laikotarpiu nuo 1901 m.[46]
