1993 m. Rusijos konstitucinė krizė
Priklauso: Posovietiniai konfliktai
Baltieji rūmai po apšaudymo
Data 1993 m. rugsėjo 21 d. – spalio 4 d. Vieta Maskva, Rusija Rezultatas Boriso Jelcino ir šalininkų pergalė Įvestas valdymas prezidentiniais dekretais Naujos konstitucijos priėmimas Liaudies deputatų suvažiavimo ir Aukščiausiosios Tarybos institucijų, regioninių ir vietinių tarybų panaikinimas Rinkimai į parlamentą Tarybinės valdymo sistemos pabaiga Rusijoje
Konflikto šalys
Prezidentas: Federalinė apsaugos tarnyba Vidaus reikalų ministerija Gynybos ministerija: Kantemiro divizija Tamanės divizija FAPSI: Alfa būrys Vimpel	Parlamentas: Liaudies deputatų suvažiavimas Aukščiausioji Taryba Opozicija: Rusiškoji nacionalinė vienybė Nacionalinio gelbėjimo frontas Ultradešinieji Ultrakairieji
Vadovai ir kariniai vadai
Borisas Jelcinas Aleksandras Koržakovas Pavelas Gračiovas Viktoras Jerinas Anatolijus Kulikovas	Aleksandras Ruckojus[pastaba 1] Ruslanas Chasbulatovas Albertas Makašovas Aleksandras Barkašovas Viktoras Anpilovas
Nuostoliai
187 žuvo, 437 sužeistų (oficialiais vyriausybės duomenimis)

1993 m. Rusijos konstitucinė krizė – politinė konfrontacija tarp Rusijos prezidento Boriso Jelcino ir Rusijos parlamento, pasibaigusi karinės jėgos panaudojimu, parlamento paleidimu bei leidžiamosios valdžios reforma.

Kylant įtampai tarp prezidento ir parlamento, 1993 m. rugsėjo 21 d. B. Jelcinas paskelbė paleidžiąs parlamentą, nors šios teisės prezidentui nesuteikė konstitucija. Atsakydamas į tai parlamentas paleidimą paskelbė neturinčiu galios, surengė apkaltą B. Jelcinui ir jį iš posto pašalino, pavesdamas prezidento pareigas laikinai eiti viceprezidentui Aleksandrui Ruckojui. B. Jelcino įsakymu spalio 4 d. kariuomenė apšaudė ir šturmavo Baltuosius rūmus ir suėmė pasipriešinimo lyderius, tuo pabaigdama konfliktą. Susirėmimuose žuvo 187 žmonės.

Šis straipsnis apie Rusiją yra nebaigtas. Jūs galite prisidėti prie Vikipedijos papildydami šį straipsnį.