1974 m. Tiesos taurė – 28-asis Tiesos taurės turnyras. Taurę laimėjo Šiaulių „Statybininkas“.[1]
Varžybos rengtos trimis etapais:[2]
- I etapas vyko visuose miestuose ir rajonuose, taip pat stambiuose sporto kolektyvuose. Žaisti šiame etape leista įmonių, kolūkių, tarybinių ūkių, įstaigų, aukštųjų mokyklų fakultetų komandoms. I etape kovas pradėjo savo miestuose arba rajonuose ir aukščiausiosios lygos komandos. Etapas vyko iki birželio pabaigos.
- II etapas vyko zonose iki pusfinalių. Komandos, iškovojusios teisę atstovauti miestui ar rajonui, paskirstytos į 4 zonas (Vilniaus, Kauno, Panevėžio, Klaipėdos). Vilniaus ir Kauno miestai šiose zonose turėjo po 4 komandas (miestų taurių pusfinalininkai), o Klaipėda, Šiauliai ir Panevėžys – po dvi (miestų taurių finalininkai). Į kitą etapą pateko po 4 komandas iš kiekvienos zonos (pusfinalininkai). Etapas sužaistas liepos 13–20 d.
- III etape kovojo pajėgiausios 16 komandų, varžybos vyko nuo liepos 26 d. iki rugpjūčio 11 d.[3]
Komandos
Komandos į turnyrą pakviestos balandžio 25 d.
Rezultatai
Miestų ir rajonų etapas
Kapsuko rajonas – varžėsi 10 komandų, nugalėjo „Sūduva“.
Kauno miestas
Kėdainių rajonas – nugalėjo „Nevėžis“.[4]
Klaipėdos miestas – žaidė 10 komandų, nugalėjo „Baltija“.
Panevėžio miestas – kovojo 13 komandų, nugalėjo „Ekranas“.
Šiaulių miestas – žaidė 6 komandos, nugalėjo „Statybininkas“.
Vilniaus miestas – žaidė 15 komandų.
II etapą (ketvirtfinalį) įveikė Vilniaus „Pažanga“, Vilniaus „Aušra“, Naujosios Vilnios „Žalgiris“ ir Vilniaus „Era“.
Zonų etapas
Kauno zona
Klaipėdos zona
Panevėžio zona
Vilniaus zona
Respublikinis etapas
Aštuntfinalis
Ketvirtfinalis
Pusfinalis
[6]
Finalas
TSRS kolektyvų taurė
Lietuvos taurės laimėtojas „Statybininkas“ šešioliktfinalyje 1-1 sužaidė su Kišiniovo „Dinamo“ (Moldavija) komanda, bet pakartotines rungtynes pralaimėjo 1-2 (prat.) ir iškrito iš turnyro.[12]
Šaltiniai
- ↑ Lithuanian Final Tables 1922-2013 (Almis.sritis.lt)
- ↑ Laikraštis „Tiesa“. // 1974-04-25
- ↑ Algimantas Bertašius. Lietuvos sporto žinynas, T. 8 (1973–1976 m.). – Vilnius, Lietuvos sporto informacijos centras, 2002. // psl. 73
- ↑ Juozas Baniota ir Gediminas Kalinauskas. „Aukso ir gintaro amžiaus aidai“ (istorinė apybraiža). – Kėdainiai, „Spaudvita“, 2009. ISBN 978-9955-637-56-1. // psl. 89
- ↑ Gediminas Kalinauskas. „Ąžuolo šaknys“ (istorinė apybraiža). – Utena, leidykla „Indra“, 2007. ISBN 978-9955-676-55-3. // psl. 91
- ↑ Gediminas Kalinauskas. „Futbolas Sūduvos krašte 1921–2011“. – Marijampolė, leidykla „Piko valanda“, 2011. ISBN 978-609-422-038-8. // psl. 185
- ↑ Laikraštis „Tiesa“. // 1974-08-13
- ↑ Gediminas Kalinauskas. Lietuvos futbolo raida (1905–2018). – 2020 m. // psl. 703.
- ↑ Laikraštis „Sportas“. // 1974-08-13
- ↑ Lithuanian Cup Finals (Almis.sritis.lt)
- ↑ Vytautas Saulis ir Gediminas Kalinauskas. „Lietuvos futbolas, 1922-1997 m.: istorinė apybraiža“ // Vilnius, „Diemedis“, 1997. // psl. 272–273.
- ↑ 1974 год (Regional-football.ru)
Nuorodos