1974 m. Kandidatų mačai – tai pasaulio šachmatų čempionato finalinis etapas, kuriame, pagal nuostatus atrinkti dalyviai, žaisdami mačus vieno minuso sistema, atrinko šachmatininką, kuris 1975 m. turėjo žaisti mačą, dėl pasaulio šachmatų čempiono vardo, su Robertu Fišeriu. Juo tapo Anatolijus Karpovas.
Mačai
Dalyviai
1974 m. Kandidatų mačuose dalyvavo 8 žaidėjai: Borisas Spaskis (1972 m. pasaulio čempionato mačą pralaimėjęs dalyvis) ir Tigranas Petrosianas (1971 m. kandidatų mačų finalininkas).
Taip pat, ir 1973 m. 2-jų tarpzoninių turnyrų (Leningrade ir Petropolyje) prizininkai : R. Birnas, Anatolijus Karpovas, Viktoras Korčnojus, Henrikė Mekingas, Levas Polugajevskis ir Lajošas Portišas.[1]
Nugalėtojų nustatymas
Siekdama pagyvinti šachmatų partijas ir mažinti lygiųjų skaičių FIDE atnaujino pasaulio čempionato nuostatus. Kandidatų mačų nugalėtojų nustatymas vyko pagal naują tvarką: mačo nugalėtoju galima buvo tapti nesužaidus viso mačo, jei pirmasis pasieki nustatytą pergalių skaičių, o kai mačui pasibaigus nei vienas iš dalyvių neturi tiek pergalių, kiek nustatyta, nugalėtojas skelbiamas pagal surinktų taškų skaičių.
Mačas |
Pergalės |
Mačo partijų kiekis
|
Finalas |
5 |
ne daugiau 24
|
Pusfinalis |
4 |
ne daugiau 20
|
Ketvirtfinalis |
3 |
ne daugiau 16
|
Varžybų eiga
Pasaulio čempionato Kandidatų mačai 1974 m., ketvirtfinaliai-finalas.[2]
Ketvirtfinaliai
Ogasta
Iki 3-jų laimėtų partijų mačas vyko Ogastoje (Džordžija), 1974 m. sausio 16 – vasario 13 d. Pirmosios keturios partijos baigėsi taikiai. Viktoras Korčnojus pirmąją pergalę pasiekė 5–oje partijoje, o netrukus ir antrąją – laimėjo 7-ąją. Dabar Henrikė Mekingui, kuris neturėjo pergalių, kiekviena partija galėjo tapti paskutinė. Po ketverių lygiųjų Henrikė Mekingas, pasiekė 1-ąją pergalę, laimėdamas 12-ąją partiją. Bet daugiau pasiekti jam nepavyko: Viktoras Korčnojus, laimėjęs 13-ąją partiją, pasiekė mačui laimėti reikalingą 3-iąją pergalę.[3]
Vieta |
Žaidėjai |
Partijos |
Mačo rez.
|
01 |
02 |
03 |
04 |
05 |
06 |
07 |
08 |
09 |
10 |
11 |
12 |
13
|
01 |
Viktoras Korčnojus |
½ |
½ |
½ |
½ |
1 |
½ |
1 |
½ |
½ |
½ |
½ |
0 |
1 |
7½ (+3,-1,=9)
|
02 |
Henrikė Mekingas |
½ |
½ |
½ |
½ |
0 |
½ |
0 |
½ |
½ |
½ |
½ |
1 |
0 |
5½ (+1,-3,=9)
|
Mačo partijos
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
Maskva
Iki 3-jų laimėtų partijų partijų mačas vyko Maskvoje 1974 m. sausio 16 – vasario 4 d. Nors sužaidus tris pirmąsias partijas dar buvo lygu, bet laimėjęs 4-ąją partiją jaunasis Anatolijus Karpovas įgijęs pasitikėjimo savo jėgomis, laimėjo dar dvi partijas. Anatolijui Karpovui pirmajam pasiekus tris pergales, mačas po 8 turų baigėsi jo naudai. Jis pateko į pusfinalį.[4]
Maljorkos Palma
Iki 3-jų laimėtų partijų partijų mačas tarp Tigrano Petrosiano ir Lajošo Portišo vyko 1974 m. sausio 18 – vasario 17 d. Maljorkos Palmoje. Mačo pradžia buvo taiki – keturios pirmosios partijos baigėsi lygiosiomis. Tačiau po to ilgą laiką pirmavo Petrosianas|. 5-oje partijoje jis tiksliai išnaudojo debiute įgytą persvarą ir pasiekė, apskritai, pirmąją pergalę prieš Portišą. Po eilės lygiųjų Portišas bandė atakuoti juodosiomis figūromis. Į tai Petrosianas atsakė kontrataka ir pasiekė antrąją pergalę. Dabar, jo varžovui, Lajošui Portišui, kiekviena partija galėjo būti paskutinė, bet jis nenuleido rankų: puikia ataka laimėjo sekančią, dešimtąją partiją. Po lygiųjų 11-oje, Portišas vėl atakavo 12-oje partijoje ir pasiekė antrąją pergalę. Dabar, jau abiem, kiekviena partija buvo lemiama. Tigranas Petrosianas nesutriko: 13-oje partijoje paaukojo pėstininką ir laimėjo partijos baigmę. Tai buvo jo trečioji pergalė, todėl tapo mačo nugalėtoju, bei pateko į pusfinalį.[5]
Vieta |
Žaidėjai |
Partijos |
Mačo rez.
|
01 |
02 |
03 |
04 |
05 |
06 |
07 |
08 |
09 |
10 |
11 |
12 |
13
|
01 |
Tigranas Petrosianas |
½ |
½ |
½ |
½ |
1 |
½ |
½ |
½ |
1 |
0 |
½ |
0 |
1 |
7 (+3,-2,=8)
|
02 |
Lajošas Portišas |
½ |
½ |
½ |
½ |
0 |
½ |
½ |
½ |
0 |
1 |
½ |
1 |
0 |
6 (+2,-3,=8)
|
Mačo partijos
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
San Chuanas
Iki 3-jų laimėtų partijų ketvirtfinalio mačas, tarp Roberto Birno ir Boriso Spaskio vyko San Chuane, Puerto Rikas 1974 m. sausio 14-29 d. Mačas vyko su Boriso Spaskio persvara: po dviejų lygiųjų mačo pradžioje per sekančius 4 ratus jis pasiekė tris mačo laimėjimui reikalingas pergales. Prireikė tik 6-ių partijų, kad Borisas Spaskis taptų mačo nugalėtoju.[6] Jis pateko į pusfinalį.
Vieta |
Žaidėjai |
Partijos |
Mačo rez.
|
01 |
02 |
03 |
04 |
05 |
06
|
01 |
Borisas Spaskis |
½ |
½ |
1 |
1 |
½ |
1 |
4½ (+3,-0,=3)
|
02 |
Robertas Birnas |
½ |
½ |
0 |
0 |
½ |
0 |
1½ (+0,-3,=3)
|
Mačo partijos
|
|
|
|
|
|
|
|
Pusfinaliai
Odesa
Pusfinalio mačas iki 4-ių pergalių vyko Odesoje 1974 m. balandžio 12-24 d. ir baigėsi Viktoro Korčnojaus pergale, tačiau jis buvo sudėtingas teisėjavimui: varžovai ir anksčiau nebuvo patys geriausi draugai, todėl mačo metu tarp jų kilo ne vienas konfliktas.
V. Korčnojus pradėjo sėkmingai: laimėjo pirmąją partiją, antroji baigėsi lygiosiomis, trečiąją vėl laimėjo. Dėl ligos T. Petrosianas paėmė pertrauką, o po jos laimėjo 4-ąją partiją. Mačo rezultatas sušvelnėjo ir buvo 2,5:1,5 V. Korčnojaus naudai. Varžovai pykosi ir 5-oje partijoje. Ją laimėjo V. Korčnojus. Tačiau ji buvo paskutinė.
6-toji partija turėjo būti žaidžiama balandžio 26 d. bet buvo atidėta. Dėl T. Petrosiano skundų, atvykusi speciali komisija tyrė incidentus. Balandžio 29 d. buvo pranešta, kad T. Petrosianas dėl ūminės inkstų ligos yra paguldytas į ligoninę. Šeštoji partija vėl buvo atidėta. Sekančią dieną T. Petrosianas informavo teisėjus, kad dėl ligos jis nebegali tęsti mačo.[7]
Taip baigėsi šis mačas: nugalėtoju buvo paskelbtas tuo metu rezultatu 3,5:1,5 pirmavęs Viktoras Korčnojus. Jis pateko į finalą.
Leningradas
Kitas, iki 4-ių pergalių pusfinalio mačas vyko Leningrade 1974 m. balandžio 12 – gegužės 10 d. Nors jau pirmoje partijoje Borisas Spaskis pasiekė pergalę, tačiau po to sėkmingiau žaidė Anatolijus Karpovas, kuris sužaidus 11-a partijų, pasiekė keturias būtinas pergales. Mačą įtikinamai laimėjo Anatolijus Karpovas.[8] Jis pateko į finalą.
Vieta |
Žaidėjai |
Partijos |
Mačo rez.
|
01 |
02 |
03 |
04 |
05 |
06 |
07 |
08 |
09 |
10 |
11
|
01 |
Anatolijus Karpovas |
0 |
½ |
1 |
½ |
½ |
1 |
½ |
½ |
1 |
½ |
1 |
7 (+4,-1,=6)
|
02 |
Borisas Spaskis |
1 |
½ |
0 |
½ |
½ |
0 |
½ |
½ |
0 |
½ |
0 |
4 (+1,-4,=6)
|
Mačo partijos
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
Finalas
Finalinis, iki 5-ių laimėtų partijų, mačas vyko Maskvoje 1974 m. rugsėjo – lapkričio mėn. Mačas buvo atkaklus: buvo sužaisto visos 24 partijos. Pirmasis pergalę, antrojoje partijoje pasiekė Anatolijus Karpovas. Po trijų lygiųjų jis dar kartą laimėjo 6-oje partijoje. Po to sekė devynios lygiosios po kurių 17-oje partijoje Karpovas pasiekė dar vieną pergalę. Bet nuo šio momento atsigavo ir rezultatą sušvelnino Viktoras Korčnojus, laimėjęs 19-ąją ir 21-ąją partijas. Tačiau tai buvo viskas: per likusias tris partijas iki mačo pabaigos teisėjai fiksavo tik lygiąsias. Kadangi nei vienas iš varžovų nelaimėjo penkerių partijų, nugalėtojas buvo paskelbtas pagal mačo rezultatą. Juo tapo Anatolijus Karpovas, iškovojęs teisę žaisti pasaulio čempionato mačą su tuometiniu čempionu Robertu Fišeriu.[9]
Vieta |
Žaidėjai |
Partijos |
Mačo rez.
|
01 |
02 |
03 |
04 |
05 |
06 |
07 |
08 |
09 |
10 |
11 |
12 |
13 |
14 |
15 |
16 |
17 |
18 |
19 |
20 |
21 |
22 |
23 |
24
|
01 |
Anatolijus Karpovas |
½ |
1 |
½ |
½ |
½ |
1 |
½ |
½ |
½ |
½ |
½ |
½ |
½ |
½ |
½ |
½ |
1 |
½ |
0 |
½ |
0 |
½ |
½ |
½ |
12½ (+3,-2,=19)
|
02 |
Viktoras Korčnojus |
½ |
0 |
½ |
½ |
½ |
0 |
½ |
½ |
½ |
½ |
½ |
½ |
½ |
½ |
½ |
½ |
0 |
½ |
1 |
½ |
1 |
½ |
½ |
½ |
11½ (+2,-3,=19)
|
Mačo partijos
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
Šaltiniai
Nuorodos