1-oji Oskarų teikimo ceremonija
Pirmoji Oskarų apdovanojimų ceremonija vyko Holivudo Ruzvelto viešbutyje
Pagrindiniai apdovanojimai
Geriausias filmas	Sparnai
Daugiausia apdovanojimų	Septintasis dangus ir Saulėtekis
TV transliacija
Trukmė	15 min.
Žiūrovai	270
Akademijos apdovanojimai 2-oji  >

1-oji Oskarų teikimo ceremonija – JAV Kino meno ir mokslo akademijos (AMPAS) organizuotas renginys, skirtas apdovanoti ir pagerbti filmus, sukurtus nuo 1927 m. rugpjūčio 1 d. iki 1928 m. liepos 31 d. Ceremoniją vedė tuometis Akademijos prezidentas Daglasas Ferbanksas. Ceremonija įvyko 1929 m. gegužės 16 d. surengus privačią vakarienę Holivudo Ruzvelto viešbutyje Los Andžele, Kalifornijoje. Bilietai kainavo 5 JAV dolerius (85 JAV dolerius 2022 m. kainomis). Renginys truko 15 minučių, į jį susirinko 270 dalyvių. Tai vienintelė Akademijos organizuota apdovanojimų ceremonija, netransliuota nei per radiją, nei per televiziją.^[1]

Pirmosios Oskarų teikimo ceremonijos metu Akademija įteikė Akademijos apdovanojimus dvylikai kategorijų (vėliau šnekamojoje kalboje paplito pavadinimas „Oskarai“, ši vardinimo tradicija paplito ir lietuvių kalboje). Nugalėtojai buvo paskelbti likus trims mėnesiams iki ceremonijos. Kai kuriose nominacijose nebuvo nurodytas konkretus filmas, pvz., Ralfas Hameras ir Nadžentas Sloteris buvo nominuoti už inžinerinius efektus. Ši kategorija buvo atmesta jau kitais metais (kartu su nominacijomis už unikalią ir menišką juostą, geriausią komedijos režisierių ir geriausio pavadinimo parašymą).^[2] Skirtingai nei vėlesnėse ceremonijose, aktorius galėjo būti apdovanotas už vaidybą keliuose filmuose: Ėmilis Janingsas buvo pripažintas geriausiu aktoriumi už vaidmenis filmuose „Kūno pagundos“ ir „Paskutinis įsakymas“, o geriausios aktorės apdovanojimą pelniusi Dženet Geinor šį įvertinimą gavo už tris filmus. Čarlis Čaplinas ir broliai Varneriai gavo garbės apdovanojimus.^[3][4] Janingsas, Šveicarijoje gimęs ir Berlyne išgarsėjęs aktorius, buvo iš anksto informuotas apie savo pergalę. Nusifotografavęs su savo statulėlėmis jis neilgai trukus grįžo į Vokietiją.^[1]

Tarp pagrindinių ceremonijos nugalėtojų buvo „Septintasis dangus“ ir „Saulėtekis“, pelnę po tris apdovanojimus (pastarasis Oskarą pelnė ir už unikalią ir menišką juostą), o „Sparnai“ pelnė du, įskaitant geriausią metų filmą. Kitais metais akademija atsisakė unikalios ir meniškos kino juostos kategorijos ir atgaline data nusprendė, kad „Sparnų“ laimėtas apdovanojimas buvo svariausias.^[2][5]

Šis straipsnis apie kiną yra nebaigtas. Jūs galite prisidėti prie Vikipedijos papildydami šį straipsnį.