Žydų autonomizmas

Šimonas Dubnovas

Žydų autonomizmas – nesionistinis žydų politinis judėjimas ir ideologija, išsirutuliojęs Rusijos ir Austrijos-Vengrijos imperijose, o XIX a. pabaigoje – XX a. pradžioje išplitęs Rytų Europoje.[1] XIX a. pab. žydų autonomizmas „drauge su sionizmu [laikytas] svarbiausia žydų tautos politine išraiška moderniojoje epochoje“.[2]

Teorijos pagrindėjas – istorikas Šimonas Dubnovas. Autonomizmo idėjomis rėmėsi 1906 m. jo pastangomis įsteigta Liaudies partija (Folkspartei).[3] Anot autonomizmo šalininkų, turėdami tautinę autonomiją, žydai gali sėkmingai gyvuoti diasporoje[3] tol, kol išlaiko „dvasinį tautiškumą“.[4]

Rusijoje autonomizmo idėjų įgyvendinimą sužlugdė Sovietų Sąjungos iškilimas, o Europoje – nacizmas ir holokaustas.[4]

Išnašos

  1. ↑ Loeffler, James (2010). „Between Zionism and Liberalism: Oscar Janowsky and Diaspora Nationalism in America“. AJS Review. 34 (2): 289–308. doi:10.1017/S0364009410000358. ISSN 0364-0094. JSTOR 40982834.
  2. ↑ Janowsky, Oscar (1966). The Jews and Minority Rights. AMS Press.
  3. ↑ 3,0 3,1 „Autonomizmas“. Zydai.lt. 2021-05-03. Nuoroda tikrinta 2024-12-21.
  4. ↑ 4,0 4,1 Sara E. Karesh, Mitchell M. Hurvitz (2005). Encyclopedia of Judaism. Facts On File, Incorporated. p. 124. ISBN 978-0-8160-6982-8.