Štirijos marka (vok. Steiermark), oficialiai dar žinoma kaip Karantanijos marka (lot. marchia Carantana) arba Muro marka (vok. Mark an der Mur) – pasienio regionas (marka) pietrytinėje Šventojoje Romos imperijoje X–XII a. Markos teritorijos apėmė sritis, kur dabar yra pietinė Austrija ir rytų Slovėnija.
Istorija
Iki 889 m. būsimosios markos teritorijos priklausė Karantanijai, vėliau – šios įpėdinei Karintijos markai. 976 Karintiją pavertus kunigaikštyste, jos šiaurinėje dalyje atskirta teritorija, buvusi Hengisto žemė (vok. Hengistgau), kur suformuota Karantanijos marka, t. y. Karintijos pasienio teritorija. Ši teritorija buvo naujai atkariauta iš madjarų Lechfeldo mūšyje 955 m.
Iš pradžių marka buvo pavaldi Karintijai, tačiau ilgainiui ji stiprėjo, ir taip didėjo jos nepriklausomybė. Pirmasis žinomas markgrafas buvo Markvardas Epenšteinas, įtvirtinęs Epenšteinų dinastiją. Vėliau trumpai valdė Velsai-Lambachai, kol juos 1055 m. pakeitė Otokaras I. Jo pradėta Otokarų dinastija valdė ir stiprino marką iki pat XII a. pabaigos. Jiems valdant markgrafai rezidavo Šteiro mieste, dėl ko marka ilgainiui imta vadinti Štirija.
Marka ypač sustiprėjo valdant Leopoldui Stipriajam ir Otokarui III. Tuo metu Štirija prisijungė dideles teritorijas pietuose – Ptujos marką, Savinios marką. Otokaro III įpėdinis Otokaras IV buvo pakeltas į kunigaikščius, ir jo valstybė tapo kunigaikštyste.
Markgrafai
Otakarai:
