Šnekta – savitais fonetiniais ar morfologiniais bruožais pasižyminti patarmės smulkesnė atmaina, vartojama tam tikroje teritorijoje.[1] Pavyzdžiui, pagal dvigarsiųan, am, en, em siaurinimą ir kirčio iš galūnės atitraukimo intensyvumą pietų žemaičių patarmė skirstoma į raseiniškių ir varniškių šnektas.[2]K. Jauniaus 1924 m. išleistame „Lietuvių kalbos žodyne“ pirmą kartą pavartotas terminas šnekta, šiame žodyne pateikta apie 100 miestelių, kaip šnektų centrų, santrumpų.[1] Už šnektą smulkesnis dialektologinis vienetas yra pašnektė.[3]
Išnašos
↑ 1,01,1Redaktorė T. Paulauskytė (2013-06-03, red. 2019-01-10). „Šnekta“. VLE. Nuoroda tikrinta 2022-03-14. {{cite web}}: Patikrinkite date reikšmes: |date= (pagalba)
↑Zinkevičius, Z. (1994). Lietuvių kalbos dialektologija. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidykla. pp. 107–112. ISBN5-420-00778-9.