Šamanas (evenk.саман < skr.श्रमण = IAST: śramaṇa- 'asketas, elgetaujantis vienuolis') – šamanizmožynys, burtininkas, tarpininkas tarp žmonių ir dvasių, kaip tikima, galintis paveikti tikrovę.[1][2]
Šamanui priskiriamos tokios funkcijos: padėti žmonėms jų labui palenkti dvasias, paveikti gyvulių ir žmonių vaisingumą, medžiotojui išmelsti laimikį, žemdirbiui – palankų orą, išgydyti ligonį, išvarant piktąsias dvasias, palydėti sielą į mirusiųjų pasaulį, amuletams, ginklams suteikti stebuklingą galią.[1][2]
Šamanas sakosi transo (ekstazės) būsenoje bendraująs su dvasiomis, atlieka tam tikrą maginį ritualą, dėvi ypatingus drabužius, kaukę, papuošalus.[1] Nurodoma, kad transo būsena gali būti pasiekiama įvairiopai: ritualiniais šokiais pritariant muzikos instrumentais, dažniausiai būgneliu (kosmoso simbolis), vartojant alkoholį, enteogenus.[2]