Šakiai – kaimas Molėtų rajono savivaldybėje, 3 km į šiaurę nuo Suginčių.
Daugelis jo sodybų įsikūrusios vaizdingoje kalvoje. Iš Šakių kaimo išteka Suraiža. Anksčiau į pietus nuo Šakių plytėjo Suginčių raistas (numelioruotas). Šakiuose esama įdomių žemėvardžių: Pagriaumėlės, Žardiniai (raistas), Skriteilės pieva ir kt. Prie kelio į Galiniškį yra senos kapinaitės, kuriose išlikęs Katino kryžius. Tarybiniais metais prie kapinaičių buvo žvyro karjeras, kuriame rasta žmonių kaulų, archeologinių radinių. Jie demonstruojami Utenos krašto muziejuje. Tikslus kapinaičių dydis nėra žinomas.
Etimologija
Šakių kaimo vardas kilęs iš asmenvardžio Šakis: 1699 m. Molėtų bažnyčios krikšto metrikų knygoje užrašytas Baltramiejus Šakis iš Virintų.
Istorija
Gali būti, jog yra atsiradęs XIV–XV a. kaip Vilniaus vyskupo valdų kaimas. Pirmąkart minimas Linkmenų dvaro inventoriuje 1554 m. Sakowiczow. Ši lytis rodo, kad XVI a. kaimo vardas buvo Šakėnai. Seniausia lietuviška kaimo vardo lytis užrašyta Molėtų krikšto metrikų knygoje Nr. 1 (2 p.) de Szakiu (1683). Kaimas labai nukentėjo per XVII–XVIII a. nelaimes – 1731 m. buvo likę tik du ūkininkai (Kazimieras Treinys ir Jonas Šakalys – turintys šias pavardes žmonės kaime gyveno XVII–XX a.), o žemės 12 valakų. XVIII a. kaimas priklausė Vilniaus vyskupo Kuktiškių dvarui, Buitūnų vaitystei. 1824 m. Šakiuose buvo 8 ūkiai 49 gyv. Po 1831 m. priklausė Galiniškio dvarui. Nuo seniausių laikų buvo Kuktiškių, nuo 1927 m. Suginčių parapijoje. 1905 m. 151 gyv., 1923 m. 29 ūkiai 126 gyv. Prieš Pirmąjį pasaulinį karą ir po jo, kol kaimas nebuvo išskirstytas vienkiemiais, iš Šakių į Suginčių bažnyčią gegužės mėnesį eidavo procesija.
Pokario metais 4-5 liaudies gynėjai ir vienas kareivis, reikalaudami išduoti sūnų partizaną Joną, dvi valandas kankino pusiau išrengtą Šakių gyventoją Edvardą Šyvį, kuris po to greit mirė.
Po 1949 m. buvo sukurtas Šakių kolūkis, kuris apie 1980 metus prijungtas prie Suginčių Petro Cvirkos kolūkio. Sovietmečiu Šakiuose veikė pradinė mokykla, biblioteka, kailių cechas. Šakiuose vienu metu buvo kolūkio centras. Šiuo metu Šakiuose veikia paminklų cechas.
Gyventojai
Žymūs žmonės
- Iš Šakių kaimo yra kilęs kunigas Jonas Tutinas, dirbęs Vilniaus krašto bažnyčiose, pastatęs Pelesos bažnyčią. 1941 m. Palomenės klebonas, nušautas pirmosiomis karo dienomis besitraukiančių rusų karių.
Šaltiniai
- ↑ Aldonas Pupkis, Marija Razmukaitė, Rita Miliūnaitė. Vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. ISBN 5-420-01497-1. // (internetinis leidimas) [sudarytojai Marija Razmukaitė, Aldonas Pupkis]. ISBN 978-9955-704-23-2.
- ↑ Гошкевич И. И. Виленская губернія: Полный списокъ населенныхъ мѣстъ со статистическими данными о каждомъ поселеніи, составленный по оффиціальнымъ свѣдѣниямъ. – Вильна, 1905.
- ↑ Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
- ↑ Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.
- ↑ Šakiai. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 3 (R–Ž). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1971, 358 psl.
- ↑ Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.
- ↑ Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.
- ↑ Utenos apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2003.
- ↑ Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013. Suarchyvuota 2022-04-08.
- ↑ Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2021 metų gyventojų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2022.
