Įrodymai – faktiniai, kuriais remiantis teisės normų nustatyta tvarka gali būti konstatuojama, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių teisinius bei kitokius faktus, svarbius teisenai, taip pat kitokiems teisiniams santykiams – prievoliniams (sutartiniams, įstatyminiams) ir kt.

Įrodymai itin svarbūs yra ne tik teismo proceso metu, bet ir ikiteisminių santykių srityje. Konstatuoti duomenis kaip įrodymus gali įvairūs subjektai. Teisenos metu tai gali būti teismas ar kitos jurisdikcinės institucijos, struktūros (arbitražas, trečiųjų teismas), kompetentingi asmenys (prokuroras, teismo antstolis, notaras). Prievolinių santykių srityje įrodomąją reikšmę turinčius duomenis kaip įrodymus pripažįsta, aiškina, pateikia santykių šalys.

Civilinėje byloje gali būti konstatuojama, kad yra aplinkybių (pvz., pagrindžiančių šalių reikalavimus bei atsikirtimus) ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai arba kad jų nėra.

Priemonės, nustatoma duomenų reikšmė:

• šalių ir trečiųjų asmenų (tiesiogiai ar per atstovus) paaiškinimai,
• liudytojų parodymai,
• rašytiniai įrodymai,
• daiktiniai įrodymai,
• apžiūrų protokolas
• ekspertų išvada.

Įrodinėjimo priemonėmis taip pat gali būti nuotraukos, vaizdo bei garso įrašai, padaryti nepažeidžiant teisės normų. Įrodymus teisenos metu reguliuoja Civilinio proceso kodeksas ir kiti teisės aktai (tarptautinės sutartys, jei jos reguliuoja įrodymus ar kt.).

Tarp rašytinių įrodymų svarbūs yra dokumentai. registracinių dokumentų anuliavimas galimas tik nustatyta tvarka. Pvz., santuokos atveju jos anuliavimui taikoma teisminė procedūra (kitaip ji yra galiojanti net jei abi santuokos šalys nurodytų, kad santuoką sudarė fiktyviai; tokiu atveju be teismo įsikišimo galima ją tiktai nutraukti (t. y. santuokai kaip teisiniam faktui netenkant teisinės galios).

Notaro, valstybės registro įstaigų patvirtinti faktai (teisinis faktas, sutartis ar kitas sandoris). Patvirtintų dokumentų galia – prima facie dokumentai: nuginčyti gali būti tik įrodžius, kad yra neteisingi (pvz., jei pažeisti teisės aktai; sandoris prieštarauja teisės aktams; vykdant Pauliano procedūrą). Registro įstaigos – juridinių asmenų registras, civilinės metrikacijos įstaigos (civilinės metrikacijos biuras, civilinės metrikacijos funkcijas vykdančios kitos įstaigos, pareigūnai, asmenys – konsulinė įstaiga, konsulinis pareigūnas). Pavyzdžiui, santuokos įregistravimas, notaro patvirtinta nekilnojamo turto pirkimo-pardavimo sutartis turi itin didelę įrodomąją galią teisenoje.

Eksperto išvada, ekspertizė – taip pat svarbią galią turintis dokumentas. Pvz., net ir notaro patvirtintas dokumentas neturės jokios galios (arba ribotą teisinę galią), jei bus nustatyta, kad dokumentas ar jo dalis yra suklastotas, suklastotas parašas, antspaudas.

Notaro ir kitų kompetentingų institucijų, įstaigų nepatvirtinti faktai, dokumentai neturi prima facia teisinės galios, todėl tokie rašytiniai dokumentai vertinami mažiau. Pvz., sandorio atveju susitarimas, jo dalys galioja tik tiek, kiek vienoda apimtimi pripažįsta abi pusės; galioja prieš sutartyje nedalyvavusių asmenų ieškinį.

Šalių (tiesiogiai ar per atstovus) paaiškinimai, liudininkų, parodymai turi būti akivaizdūs, įtikinami, kitaip jų teisinė reikšmė nebus pripažinta. Pvz., rašytinės notaro nepatvirtintos sutarties anuliavimui, sutarties sąlygų pakeitimui svarbūs šalių parodymai. Asmens paaiškinimai vertinami labiau už žodinės formos sutartį. Vertinant tokius duomenis pradeda veikti vad. „žmogiškasis veiksnys“, subjektyvumas, šališkumas.

Trečiųjų asmenų (asmenys, nesantys konkrečių teisinių santykių dalyviai, pvz., nėra sutarties šalys) pateikti duomenys, žodiniai parodymai turi mažesnę reikšmę nei santykių dalyvių parodymai, nebent jie yra patvirtinti kaip dokumentai nustatyta tvarka. Dokumentais nepatvirtinti trečiųjų asmenų duomenys svarbūs adminstracinėje bei baudžiamojoje teisenoje, kuri gali įtakoti ir civilinę teiseną, atitinkamai ir civilinius teisinius santykius. Pvz., nusikaltimo, jo aplinkybės gali būti patvirtintos liudytojų parodymais.

Civiliniuose santykiuose gali būti svarbus faktas, kad šalis žinojo apie veiksmo neteisėtumą (pvz., kad daiktas įgytas, perduotas, patikėtas neteisėtai), bet šias aplinkybes ignoravo ir pasielgė netinkamai, t. y. buvo nesąžininga (asmuo, įgijo žinomai vogtą daiktą,- tokiu atveju vogtas daiktas gali būti iš nesąžiningo įgijėjo išreikalautas, kadangi civilinė teisė gina tik sąžiningą įgijėją bei jo teises).

Pagrindinis straipsnis – Daiktinis įrodymas.

• Snieguolė Matulienė. Įrodymai. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. VIII (Imhof-Junusas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2005. 246 psl.

• Europos Komisijos informacija