Ė ir ė – „E“ raidės pagrindo rašmuo su diakritiniu ženklu tašku. Devintoji lietuvių abėcėlės raidė. Pirmą kartą pavartota 1653 m. D. Kleino gramatikoje.
Anot kalbininko G. Subačiaus, ė raidė yra unikali, jos neturi jokia kita pasaulio kalba.[1] Vis dėlto raidė ė dar naudojama bent jau šajenų kalboje, bet ten ji žymi šnabždamąjį balsį. Šie šnabždamieji balsiai šajenų kalboje visi žymimi tašku virš raidės, taigi ir e.[2]
Išnašos
Kodai
Simbolis |
Ė |
ė
|
Unikodo pavadinimas |
LATIN CAPITAL LETTER E WITH DOT ABOVE |
LATIN SMALL LETTER E WITH DOT ABOVE
|
Koduotė |
dešimtainė |
šešioliktainė |
dešimtainė |
šešioliktainė
|
Unikodas |
0 |
U+0116 |
0 |
U+0117
|
UTF-8 |
0 |
00 |
0 |
00
|
NCR |
� |
� |
� |
�
|
ISO 8859-13, Windows-1257 |
0 |
CB |
0 |
EB
|