Didžiosios gyvosios Čolos šventyklos
Pasaulio paveldo sąrašas
Vieta	Indija, Tamilnadas
Tipas	Kultūrinis
Kriterijus	ii, iii
Nuoroda	(angl.) (pranc.): 250
Regionas**	Azija–Ramusis vandenynas
Įrašymo istorija
Įrašas	1987  (11 sesija)
Vikiteka:	Čolos šventyklos
* Pavadinimas, koks nurodytas UNESCO sąraše. ** Regionas pagal UNESCO skirstymą.

Čolos dinastijos didžiosios šventyklos (arba „Didžiosios gyvosios Čolos šventyklos“) – UNESCO pasaulio paveldo objektas pietų Indijoje, Tamilnado valstijoje. Jį sudaro trys XI–XII a. hinduistinės šventyklos, pastatytos valdant tamiliškai Čolos dinastijai. Objektas paskelbtas 1987 m. (pradžioje tik Tandžavuro Brihadyšvaros šventykla), o 2004 m. papildytas dar dvejomis šventyklomis.

Čolos šventyklos pasižymi įmantriu, aukšto meistriškumo dravidiniu architektūros stiliumi, puikiai atspindi Čolos dinastijos kultūrines ir religines nuostatas. Šventyklos tebėra veikiančios nuo jų pastatymo laikmečio, jose atliekamos šaivistinės (agaminės) apeigos, praktikuotos ir Čolos laikais. Šventyklų kompleksai buvo didžiųjų karališkųjų miestų dalis, bet dabar liko kaip kaimiškos aplinkos objektai.^[1]

UNESCO kodas	Paveikslėlis	Pavadinimas	Vietovė	Koordinatės
250–001		Brihadyšvaros šventykla	Tandžavuras	10°46′58″ š. pl. 79°07′54″ r. ilg. / 10.78278°š. pl. 79.13167°r. ilg. / 10.78278; 79.13167
250–002		Brihadyšvaros šventykla	Gandaikonda Čalapuramas	11°12′22″ š. pl. 79°26′56″ r. ilg. / 11.20611°š. pl. 79.44889°r. ilg. / 11.20611; 79.44889
250–003		Airavatešvaros šventykla	Darasuramas	10°56′54″ š. pl. 79°21′24″ r. ilg. / 10.94833°š. pl. 79.35667°r. ilg. / 10.94833; 79.35667

Ž • A • R Pasaulio paveldo objektai Indijoje Vakarų Eloros olos (1983) · Adžantos olos (1983) · Elefantos olos (1987) · Čampanero-Pavagadho archeologinis parkas (2004) · Čhatrapačio Šivadžio geležinkelio stotis (2004) · Džantar Mantaras Džaipūre (2010) · Radžasthano kalnų tvirtovės (2013) · Raniki vavas (2014) · Le Corbusier architektūra: svarbus įnašas į modernųjį judėjimą (2016、kartu su 6 kitom valstybėmis) · Ahmadabado istorinis miestas (2017) · Džaipuras Radžastane (2019) · Dholavira, Harapos miestas (2021) Šiaurės Agros fortas (1983) · Tadžmahalas (1983) · Keoladeo nacionalinis parkas (1985) · Fatehpur Sikris (1986) · Nanda Devi ir Gėlių slėnio nacionaliniai parkai (1988) · Humajūno kapavietė (1993) · Kutb Minaras ir jo kompleksas (1993) · Indijos kalnų geležinkeliai (1999) · Delio raudonasis fortas (2007) · Aukštųjų Himalajų nacionalinis parkas (2013) · Nalandos vienuolyno archeologinė vietovė (2016) · Kačendžongos nacionalinis parkas (2016) Vidurio Budistų paminklai Sančyje (1989) · Khadžuraho paminklų grupė (1986) · Bhimbetkos olų būstai (2003) Rytų Konarko saulės šventykla (1984) · Kazirangos nacionalinis parkas (1985) · Manaso laukinės gamtos draustinis (1985) · Sundarbanai (1997, kartu su Bangladešu) · Mahabodhio šventyklų kompleksas (2002) · Indijos kalnų geležinkeliai (1999) · Viktorijietiškosios gotikos ir art deco ansambliai Mumbajuje (2019) · Šantiniketanas (2023) · Moidamai –Ahomo dinastijos laidojimo pilkapių sistema (2024) Pietų Didžiųjų gyvųjų Mahabalipuramo šventyklų grupė (1984) · Goa bažnyčios ir konventai (1986) · Hampio paminklų grupė (1986) · Didžiosios gyvosios Čolos šventyklos (1987) · Patadakalio paminklų grupė (1987) · Vakarų Ghatai (2012) · Ramapos šventykla (2021)· Hoisalų sakralinė architektūra (2023) Nematerialusis Kūdijatas, sanskrito teatras Keraloje (2008) · Ramlila, tradicinis Ramajanos atlikimas (2008) · Vedinio guedojimo tradicija (2008) · Ramanas: Garhvalio Himalajų religinė šventė ir ritualinis teatras (2009) · Novrūzas (2009, kartu su 6 kitomis valstybėmis) · Mudijetas: ritualinis Keralos teatras (2010) · Kalbelija: Radžastano liaudies dainos ir šokiai (2010) · Čhau šokis (2010) · Budistinis giedojimas Ladake: šventųjų budizmo tekstų recitavimas Užhimalajų Ladako regione, Džamu ir Kašmyras, Indija (2012) · Sankirtana, ritualinis Manipūro dainavimas, būgnų muzika ir šokis (2013) · Tradicinė thatherų varkalystė Džandiala Guru, Pundžabe (2014) · Joga (2016) · Kumbh Mela (2017) · Durga Pudža Kalkutoje (2021) · Gudžarato garba (2023)