Čapakurų
Paplitimas	Brazilija, Bolivija
Kalbų skaičius	9-12
Kilmė	vamų-čapakurų čapakurų
Geografinis paplitimas
Klasifikacija	Madeiros, Guaporės

Čapakurų kalbos arba čapakurų-vanjamų kalbos (Chapacura, Chapacura–Wanham) – negausi indėnų kalbų šeima, kurios kalbos vartojamos pietvakarių Amazonijoje: šiaurės Bolivijoje ir Brazilijoje (Rondonijoje, Mato Grose, Amazonėje).

Čapakurų kalbos nėra išsamiai aprašytos, dalies jų būklė dabar nėra žinoma. Likusios gyvos kalbos sparčiai nyksta: išstumiamos ispanų, portugalų, tupių-gvaranių kalbų. Manoma, kad seniau čapakurų kalbų arealas buvęs didesnis. Bandyta susieti čapakurų kalbas ir išnykusią, Venesueloje vartotą vamų (gvamų) kalbą.^[1]

Žinoma ~12 čapakurų kalbų:

• Guaporės:
  • itenių (morių) [ite] – 90 žm. (2007 m.)
  • kumanų (kužubių, kabišių) – neaišku, ar tai atskira kalba, tikėtina, kad XXI a. pr. išnyko
  • rokoronų – išnykusi, priklausomybė neaiški.
  • napekų – turbūt išnykusi, priklausomybė neaiški.
• Madeiros:
  • orovinų [orw] – 2 žm. (2010 m.)
  • varių (orovarių, Pakaa Novo) [pav] – ~1900 žm. (2007 m.)
  • vanjamų – greičiausiai išnykusi (1970 m. ją kalbėjo keletas šeimų)
  • urupų (jarų, urupainų?) – išnyko XX a. vid. (neaiškus santykis su urupainų kalba, kurią vieni laiko izoliuota, kiti – tupių-gvaranių kalba)
  • torų [trz] – 2009 m. jau buvo išnykusi

Prie čapakurų kalbų galbūt priskirtinos seniau dabartiniame areale gyvavusių tautų kalbos, kurios nebuvo aprašytos: kužunų, mataua, urunumakų, herisobokonų. XX a. pr. išnykusioje murių kalboje yra čapakurų skolinių, bet ji laikoma izoliuota kalba.^[2]

• Ethnologue skirstymas